ŪKINIAI GYVŪNAI / KIAULĖS

Apie kiaules

Protingos, emocingos kiaulės

„[Kiaulės] turi pažintinių gebėjimų būti gana sudėtingos. Net labiau nei šunys ir tikrai labiau nei trejų metų vaikai.“

Profesorius Donaldas Broomas

Oksfordo universitetas

10 nuostabių faktų apie kiaules

Ar žinojote, kad kiaulės mėgsta apsikabinti?

Kiaulės besiganančios kartu žaliame lauke.
01

Kiaulės yra nepaprastai protingos

Kiaulės yra vieni protingiausių gyvūnų Žemėje. Jos gali išmokti sudėtingų užduočių, spręsti problemas, įsiminti informaciją ir net įvaldyti paprastus kompiuterinius žaidimus.

02

Kiaulės mėgsta žaisti

Paršeliai yra natūraliai žaismingi. Jie vienas kitą vejasi, šokinėja, bėgioja ir žaismingai kovoja. Suaugusios kiaulės taip pat mėgaujasi žaidimais ir gali vizginti uodegą, kai yra laimingos.

03

Kiaulės užmezga stiprius socialinius ryšius

Kiaulės yra labai socialūs gyvūnai, užmezgantys glaudžius tarpusavio ryšius. Jos mėgsta draugiją, dažnai ilsisi kartu ir gali patirti stresą, kai yra atskiriamos nuo pažįstamų grupės narių.

04

Kiaulės yra stebėtinai švarūs gyvūnai

Nepaisant paplitusių klaidingų įsitikinimų, kiaulės yra natūraliai švarios. Jos paprastai laiko savo miego ir valgymo vietas atskirai nuo tos, kurioje tuštinasi, net nuo labai mažens.

05

Purvas padeda kiaulėms išlikti vėsioms

Kiaulės turi labai mažai funkcionuojančių prakaito liaukų, todėl joms sunku atvėsti. Voliojimasis purve padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir apsaugo odą nuo saulės.

06

Kiaulės turi nepaprastą uoslę

Kiaulės uoslė yra nepaprastai galinga. Jų jautrūs snukiai padeda aptikti po žeme paslėptą maistą, tyrinėti aplinką ir atpažinti pažįstamus kvapus.

07

Motinos kiaulės dainuoja savo kūdikiams

Motinos kiaulės bendrauja su savo paršeliais per eilę išskirtinių kriuksėjimų maitindamos. Naujagimiai paršeliai greitai išmoksta atpažinti motinos balsą ir reaguoti į jos kvietimus.

08

Kiaulės yra emociškai jautrios

Kiaulės gali atpažinti ir reaguoti į kitų kiaulių emocines būsenas. Jų socialinis sąmoningumas ir gebėjimas parodyti empatiją atskleidžia, kokie emociškai sudėtingi gali būti šie gyvūnai.

09

Kiaulėms patinka meilė ir švelnus prisilietimas

Daugelis kiaulių mėgaujasi, kai yra kasomos, šukuojamos ir švelniai masažuojamos. Jos yra lytėjimo gyvūnai, naudojantys fizinį kontaktą aplinkai tyrinėti ir bendrauti su kitais.

10

Kiaulės snukis yra nuostabus įrankis

Kiaulės snukis yra pripildytas jautrių receptorių. Tai leidžia joms tirti daiktus, raustis dirvoje, ieškoti šaknų ir gumbų bei pažinti pasaulį per lytėjimą ir uoslę.

Natūralus kiaulių gyvenimas

Natūralioje aplinkoje kiaulės yra smalsūs, protingi ir labai socialūs gyvūnai. Didžiąją dienos dalį jos praleidžia tyrinėdamos aplinką, ieškodamos maisto ir jautriais snukiais rausdamos žemę. Jos mėgsta atrasti naujus dalykus, žaisti tarpusavyje ir tirti juos supantį pasaulį. Užuot tiesiog ilsėjusios ar valgiusios, kiaulės veda aktyvų gyvenimą, kupiną tyrinėjimų, sąveikos ir mokymosi.

Šeima ir draugystė vaidina svarbų vaidmenį kiaulės gyvenime. Jos užmezga glaudžius ryšius su kitomis kiaulėmis, bendrauja įvairiais garsais ir dažnai ilsisi kartu dėl komforto ir saugumo. Motinos kiaulės yra ypač atsidavusios savo jaunikliams: prieš gimdydamos susikrauna lizdus, o atsivedusios rūpinasi paršeliais. Jauni paršeliai laikosi arti motinos, mokosi iš jos ir palaipsniui užmezga savo socialinius santykius.

Kiaulės taip pat turi stiprų poreikį komfortui, laisvei ir natūraliam elgesiui. Jos mėgsta ilsėtis minkštose, prieglobstį teikiančiose vietose, leisti laiką lauke ir vėsintis maudydamosi purve ar vandenyje. Tai natūraliai švarūs gyvūnai, kurie mieliau laiko savo miegojimo vietas atskirai nuo vietų, kur tuštinasi. Kai joms suteikiama erdvė ir laisvė gyventi natūraliai, kiaulės gali išreikšti savo smalsumą, užmegzti prasmingus santykius ir mėgautis turtingu, pilnaverčiu gyvenimu, kurio nusipelno.

Moteris švelniai apkabinusi kiaulę žolėtoje ūkio aplinkoje, iliustruojanti užuojautą ir rūpestį ūkiniais gyvūnais.

Patarimas: Geriausias būdas stebėti natūralų kiaulių elgesį – apsilankyti fermų prieglaudoje, kur jos gali laisvai gyventi, reikšti savo natūralius instinktus ir mėgautis gyvenimu be skerdimo baimės. Įsitikinkite patys, kaip atrodo natūrali kiaulės diena.

NATŪRALI GYVENIMO TRUKMĖ
Kiaulė
20 Metai
TIKRAS GYVENIMAS
Paršavedė
< 3 Metai
Penimos kiaulės
6-7 mėnesiai
Kuilys
2 Metai
Pramoninio ūkininkavimo realybė

Pramoninis gyvulininkystė

Kiaulės, naudojamos mėsai

Pramoniniu būdu auginamos kiaulės 01 / Pramoninė gamyba
Gamybos mastas

Skerdimas milžinišku mastu

Kiekvienais metais šimtai milijonų kiaulių visame pasaulyje užauginamos ir paskerdžiamos žmonių maistui. Jų mėsa parduodama įvairiomis formomis, įskaitant šoninę, kumpį, dešreles ir kitus kiaulienos produktus.

Siekiant patenkinti pasaulinę paklausą, kiaulių auginimas vis labiau tampa intensyvia pramone, kai dideli gyvūnų kiekiai auginami griežtai kontroliuojamoje aplinkoje.

Šiose sistemose kiekvienas kiaulės gyvenimo etapas yra organizuojamas atsižvelgiant į produkciją: kaip greitai jos auga, kiek suvalgo ir kaip dažnai dauginasi. Jų individualūs poreikiai ir natūralus elgesys per dažnai yra nepaisomi.

Už kiekvieno skaičiaus slypi individualus gyvūnas.
Kiaulės, laikomos intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis 02 / Uždarumas
Ribota egzistencija

Gyvenimas uždarume

Kiaulės yra natūraliai aktyvūs, smalsūs gyvūnai, turintys stiprų norą tyrinėti, rausti žemę ir bendrauti tarpusavyje. Tačiau daugelyje intensyvaus ūkininkavimo sistemų jos didžiąją ar visą savo gyvenimo dalį praleidžia patalpose, perpildytuose aptvaruose.

Dažnai laikomos ant betoninių ar grotelių grindų su mažai kraiko arba visai be jo, jos turi ribotas galimybes tirti aplinką ar reikšti natūralų elgesį.

Neturėdamos pakankamai erdvės ar tinkamų medžiagų tyrinėjimui, kiaulės gali išsiugdyti pasikartojantį elgesį, pavyzdžiui, kandžioti grotas, kramtyti be maisto arba pakartotinai trinti snukį į grindis.

Gyvenimas be laisvės elgtis natūraliai.
03 / Veislinės kiaulės
Reprodukcijos gyvenimas

Nevaisingos paršavedės beviltiškas ciklas

Veislinės kiaulės gyvenimas intensyviame kiaulių ūkyje dažnai yra alinantis nėštumo, gimdymo ir žindymo ciklas. Patelės gali praleisti didžiąją suaugusiojo gyvenimo dalį būdamos nuolat apvaisinamos ir priverstos auginti vieną vadą po kitos.

Kai kuriose ūkininkavimo sistemose nėščios kiaulės laikomos individualiuose izoliacijos garduose, paprastai vadinamuose nėštumo gardais.

Šie siauri metaliniai aptvarai taip smarkiai riboja jų judėjimą, kad jos gali negalėti laisvai apsisukti ar nueiti nuo vietos, kur ilsisi. Socialiniams gyvūnams, kurie natūraliai ieško erdvės ir draugystės, tai gali reikšti ilgalaikį fizinį ir psichologinį stresą.

Jos gyvenimas tampa gamybos diktuojamu ciklu.
Dirbtinis apvaisinimas kiaulių veisime 04 / Reprodukcija
Kontroliuojamas veisimas

Dirbtinis apvaisinimas

Dirbtinis apvaisinimas plačiai naudojamas komercinėje kiaulių auginimo praktikoje. Jis leidžia ūkininkams kontroliuoti veisimą ir atrinkti tam tikrus genetinius požymius nelaikant veislinių patinų kiekviename ūkyje.

Nors pati procedūra skiriasi, ji yra gamybos sistemos dalis, kurioje kruopščiai valdomas paršavedžių reprodukcinis gyvenimas, siekiant maksimalaus efektyvumo.

Užuot pačios pasirinkusios, kada ir su kuo daugintis, paršavedės veisiamos pagal pramonės poreikius, mažai atsižvelgiant į jų natūralų socialinį ir reprodukcinį elgesį.

Net reprodukcija tampa pramoniniu procesu.
Nėščia kiaulė veršingumo narve 05 / Nėštumo gardai
ĮKALINTOS NĖŠTUMO METU

Įkalinta nėštumo metu

Nėštumo gardai yra skirti atskirai laikyti besilaukiančias paršavedes. Pagaminti iš metalinių strypų, šie gardai suteikia tiek mažai vietos, kad gyvūnai negali apsisukti ar laisvai judėti.

Dideliuose pramoniniuose ūkiuose šių gardų eilės gali užpildyti didžiulius uždarus pastatus.

Kietos, dažnai grotelinės grindys gali sukelti diskomfortą, traumas ir judėjimo problemas. Apribotas judėjimas ir stimuliavimo trūkumas taip pat gali sukelti nuobodulį, frustraciją ir pasikartojantį nenormalų elgesį.

Nėštumas neturėtų reikšti gyvenimo narve.
Motina kiaulė ir paršeliai paršiavimosi narve 06 / MOTINYSTĖ
MOTINA IR KŪDIKIAI

Žindantys paršeliai pramoniniuose garduose

Prieš pat gimdymą paršavedės gali būti perkeliamos į paršiavimosi gardus. Šie aptvarai skirti sumažinti riziką, kad paršeliai bus netyčia prispausti, tačiau jie smarkiai apriboja motinos judėjimą.

Natūraliomis sąlygomis besilaukianti paršavedė prieš gimdymą ieškotų ramios vietos ir susisuktų lizdą iš žolės, lapų ir kitų medžiagų.

Paršiavimosi garde ji gali negalėti apsisukti, atitolti nuo savo paršelių ar tinkamai išreikšti savo natūralaus motiniško elgesio. Jos galimybė bendrauti su savo jaunikliais ir jais rūpintis yra apribota.

Motina turėtų turėti laisvę rūpintis savo kūdikiais.
Jauni paršeliai intensyvaus ūkininkavimo sistemoje 07 / SKAUSMINGOS PROCEDŪROS
ANKSTYVASIS GYVENIMAS

Kastruojami ir trumpinama uodega be palengvėjimo

Daugelyje intensyvaus ūkininkavimo sistemų paršeliai labai mažame amžiuje patiria skausmingas procedūras. Patinėlių paršeliai gali būti chirurgiškai kastruojami, siekiant išvengti nepageidaujamo reprodukcinio elgesio ir sumažinti šernienos kvapo riziką mėsoje.

Jų uodegos taip pat gali būti trumpinamos, siekiant sumažinti uodegų kramtymo riziką – elgesį, kuris gali išsivystyti stresinėje, perpildytoje ir nestimuliuojančioje aplinkoje.

Šios procedūros sukelia skausmą ir kančią, ypač kai atliekamos be tinkamos anestezijos ir skausmo malšinimo. Geresnės gyvenimo sąlygos ir tinkamas praturtinimas gali padėti spręsti pagrindines uodegų kramtymo priežastis.

Jų skausmas dažnai laikomas gamybos dalimi.
Jaunos kiaulės komerciniame penėjimo ūkyje 08 / AUGIMAS
NUO GIMIMO IKI SKERDIMO SVORIO

Begalinis ciklas

Po nujunkymo paršeliai atskiriami nuo motinų ir perkeliami į auginimo ir penėjimo patalpas. Ten jų šėrimas ir augimas yra griežtai kontroliuojami, kol jie pasiekia skerdimui reikalingą svorį.

Tuo tarpu veislinės paršavedės dažnai vėl apvaisinamos netrukus po to, kai jų paršeliai nujunkomi, pradedant dar vieną nėštumo ir žindymo ciklą.

Tai tęsiasi tol, kol jų reprodukciniai rodikliai sumažėja ir jos nebelaikomos ekonomiškai naudingomis. Tada jos siunčiamos skersti, kaip ir kiaulės, kurioms jos pagimdė.

Gimę, užauginti ir vėl veisiami – visa tai gamybai.
Kiaulės gabenamos skersti 09 / TRANSPORTAS IR SKERDIMAS
PASKUTINĖ KELIONĖ

Transportas ir skerdimas

Kai kiaulės pasiekia norimą rinkos svorį, jos pakraunamos į sunkvežimius ir vežamos į skerdyklas. Gyvūnams, kurie visą gyvenimą praleido pažįstamoje aplinkoje, triukšmas, tvarkymas, susidūrimas su nepažįstamomis kiaulėmis ir pati kelionė gali būti bauginanti ir kelianti stresą.

Transportas taip pat gali sukelti kiaulėms išsekimą, sužalojimus ir ekstremalias temperatūras. Ypač pažeidžiami gali būti jau silpni, sergantys ar negalintys vaikščioti gyvūnai.

Skerdykloje jos susiduria su tolesniu tvarkymu ir paskutiniu gyvenimo etapu, kuriame beveik kiekvienas sprendimas buvo priimtas už jas.

Jie nusipelno daugiau nei gyvenimo, matuojamo svoriu.
Intensyvaus kiaulių auginimo poveikis aplinkai 10 / POVEIKIS APLINKAI
UŽ ŪKIO RIBŲ

Aplinkos kaina

Intensyvaus kiaulių auginimo poveikis neapsiriboja pačiais gyvūnais. Didelės kiaulių koncentracijos gamina didžiulius kiekius mėšlo ir nuotekų, kuriuos reikia laikyti ir tvarkyti.

Netinkamai tvarkomos šios atliekos gali užteršti upes, gruntinius vandenis ir dirvožemį, taip pat išskirti dujas, kurios veikia oro kokybę ir prisideda prie aplinkosaugos problemų.

Pasekmės gali peržengti ūkio ribas, paveikti netoliese esančias bendruomenes, ekosistemas ir kitus gyvūnus. Todėl pramoninis ūkininkavimas yra ne tik gyvūnų gerovės, bet ir aplinkosaugos problema.

Pasekmės tęsiasi toli už ūkio ribų.
01 10

1 skaidrė iš 10

Kaip žudomos kiaulės

Tiesa už šonine

Už kiaulienos pramonės slypi milijonų kiaulių izoliacijos, kančios ir skausmo realybė.

Jungtinė Karalystė

11,4 milijono

2022 m. Jungtinėje Karalystėje buvo paskersta maždaug 11,4 milijono kiaulių.

Pasaulis

1,49 milijardo

2022 m. visame pasaulyje buvo paskersta maždaug 1,49 milijardo kiaulių.

Kiekvienais metais milijonai kiaulių skerdžiamos dėl jų mėsos pramoninėse skerdyklose visame pasaulyje. Prieš nužudant, dauguma turi būti apsvaigintos, kad netektų sąmonės. Vienas plačiai naudojamų būdų yra didelės anglies dioksido (CO₂) koncentracijos poveikis specialiai suprojektuotose dujų kamerose. Tačiau kiaulės yra sąmoningos, kai pirmą kartą susiduria su dujomis, todėl ši patirtis yra itin varginanti. CO₂ patekęs į jų kvėpavimo sistemą sukelia intensyvų dusulio pojūtį ir gali sukelti paniką, smurtinius bandymus pabėgti, alsavimą ir sunkų kvėpavimo sutrikimą. Gyvūnai gali kovoti kelias sekundes, kol praranda sąmonę, patirdami didelę baimę ir fizinę kančią šio proceso metu.

Anglies dioksido apsvaiginimo naudojimas sulaukė rimtos gyvūnų gerovės mokslininkų kritikos dėl skausmo, baimės ir kančios, kuriuos jis gali sukelti. Kitas skerdyklose naudojamas būdas yra elektrinis apsvaiginimas, taip pat žinomas kaip elektronarkozė. Tai apima elektrodų uždėjimą ant kiaulės galvos ir elektros srovės praleidimą per smegenis, siekiant sukelti sąmonės netekimą. Tačiau šio metodo veiksmingumas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant srovės stiprumą ir trukmę bei teisingą elektrodų padėtį. Jei įranga pritaikyta neteisingai arba elektros srovė yra nepakankama, gyvūnas gali būti nevisiškai be sąmonės. Net kai apsvaiginimas iš pradžių yra sėkmingas, sąmonės netekimas gali būti laikinas, todėl kyla pavojus, kad kiaulė gali atgauti sąmonę, jei kitas skerdimo etapas vėluoja.

Nepriklausomai nuo naudojamo apsvaiginimo metodo, kiaulės vėliau yra veikiamos procedūra, vadinama „dūrimu“. Paprastai jos yra sukaustomos už užpakalinės kojos, pakabinamos ant bėgio, o pagrindinės kaklo kraujagyslės perpjaunamos, kad jos nukraujuotų. Šis procesas turėtų vykti, kol gyvūnas lieka be sąmonės. Tačiau jei apsvaiginimas nepavyko arba jo poveikis išnyksta iki mirties, kiaulė gali atgauti sąmonę kraujuodama. Tai reiškia, kad gyvūnas gali patirti paskutinių skerdimo etapų skausmą ir siaubą. Tokie gedimai kelia didelių abejonių dėl skerdimo procedūrų patikimumo ir to, kiek esamos sistemos iš tikrųjų gali apsaugoti gyvūnus nuo išvengiamų kančių.

Dvi skirtingos realybės

Du labai skirtingi gyvenimai

Tas pats protingas, jautrus gyvūnas. Dvi iš esmės skirtingos realybės. Atraskite kontrastą tarp natūralaus kiaulės gyvenimo ir sąlygų, kurias patiria daugelis kiaulių intensyvaus ūkininkavimo sistemose.

Natūralus gyvenimas

Laisvė būti kiaule

Tyrinėjimas, žaidimas, socializacija ir natūralių instinktų raiška saugioje ir praturtinančioje aplinkoje.

Gamta. Laisvė. Ryšys.

Pramoninis gyvulininkystė

Gyvenimas uždarume

Ribota judėjimo laisvė, menkas stimuliavimas ir kasdienis gyvenimas, orientuotas į gamybą.

Uždarymas. Kontrolė. Gamyba.

Žiūrėti dokumentinį filmą

Už uždarų durų...

Tolesnis skaitymas

Pramoninis gyvulininkystė

Sistema, kuria grindžiama didžioji dalis pasaulio mėsos

Bandymai su gyvūnais

Gyvūnų naudojimas produktų saugos bandymuose.

Žuvininkystė ir akvakultūra

Nematomas vandens gyvūnų auginimo pasaulis.

Kodėl tapti veganu?

Ištirkite etines, aplinkosaugos ir sveikatos priežastis, kodėl verta rinktis veganišką gyvenimo būdą.

Kaip tapti veganu?

Praktinis, žingsnis po žingsnio vadovas, kaip pereiti prie sveikos veganiškos mitybos.

Kaip išlikti veganu?

Praktinės strategijos ir patarimai, kaip veganišką gyvenimą padaryti malonų, subalansuotą ir tvarų ilgalaikėje perspektyvoje.