Pradėkite nuo mažų pokyčių

Paprasti veiksmai gali palengvinti tvarų gyvenimą. Peržiūrėkite kontrolinį sąrašą ir raskite praktinių pokyčių, kuriuos galite įgyvendinti jau šiandien.

6 mitybos būdų poveikis aplinkai

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos · kg CO₂ ekv. / 1 000 kcal

Keto
2,91
Paleo
2,62
Visaėdis
2,23
Pescetaras
1,66
Vegetaras
1,16
Veganas
0,69
Mažesnės emisijos = mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis

Kas yra tvarus gyvenimo būdas?

Tvarus gyvenimas reiškia mūsų poreikių tenkinimą mažinant nereikalingą spaudimą ištekliams ir gyvosioms sistemoms, kurios daro gyvenimą įmanomą.

Tvarus gyvenimas yra sąmoningas gyvenimo būdas, pagrįstas žalos aplinkai mažinimu, gamtos išteklių išsaugojimu ir sveikesnės ateities užtikrinimu tiek žmonėms, tiek planetai. Tai apima apgalvotą požiūrį į tai, ką valgome, dėvime ir naudojame, kad mūsų kasdieniai veiksmai padėtų planetai, o ne jai kenktų. Tai ne tik mada – tvarus gyvenimas yra tikras atsakas į rimtas klimato kaitos, laukinės gamtos nykimo ir pernelyg didelio išteklių naudojimo problemas.

„Iš visų kasdienių pasirinkimų, maistas yra vienas iš svarbiausių.“

Tvarios mitybos supratimas

Tvari mityba palaiko žmonių sveikatą ir gerovę, kartu mažindama aplinkos spaudimą ir išlikdama prieinama, įperkama, kultūriškai priimtina ir atspari laikui bėgant.

Remiantis FAO (2010), tvari mityba yra „tokia mityba, kuri turi mažą poveikį aplinkai, prisideda prie maisto ir mitybos saugumo bei sveiko gyvenimo dabartinėms ir ateities kartoms. Tvari mityba saugo ir gerbia biologinę įvairovę bei ekosistemas, yra kultūriškai priimtina, prieinama, ekonomiškai teisinga ir įperkama; maistingai pakankama, saugi ir sveika; kartu optimizuojant gamtos ir žmogiškuosius išteklius.“

Tvari mityba turėtų atsižvelgti į:

01

Žmonių sveikata

Maistingi ir subalansuoti maisto pasirinkimai, palaikantys gerą sveikatą, energiją ir ilgalaikę gerovę.

02

Poveikis aplinkai

Maisto pasirinkimai, mažinantys spaudimą klimatui, žemei, vandeniui, biologinei įvairovei ir gamtos ištekliams.

03

Įperkamumas

Mitybos modeliai, kurie yra prieinami ir pakankamai įperkami, kad žmonės galėtų jų realiai laikytis ilgą laiką.

04

Maisto saugumas

Patikima prieiga prie pakankamo, saugaus ir maistingo maisto, atitinkančio žmonių mitybos poreikius ir palaikančio aktyvų gyvenimą.

05

Ilgalaikis tvarumas

Maisto pasirinkimai, gerbiantys kultūrines tradicijas, asmeninius pageidavimus, vietinę maisto praktiką ir skirtingus socialinius kontekstus.

06

Žemė ir ištekliai

Atsparūs maisto pasirinkimai, galintys palaikyti žmonių sveikatą, aplinką ir maisto sistemas per kartas.

Sujungta sistema

Kodėl maistas yra svarbus planetai?

Maisto gamyba veikia planetą toli už ūkio ribų. Kiekvienas valgis yra susijęs su žemės, vandens, energijos ir kitų gamtos išteklių naudojimu.

Maisto gamyba

Maisto gamyba priklauso nuo žemės, vandens, dirvožemio ir gamtos išteklių.

Perdirbimas

Ūkininkavimas veikia klimatą, vandens naudojimą, dirvožemio sveikatą ir biologinę įvairovę.

Paskirstymas

Perdirbimui, pakavimui ir šaldymui reikia energijos bei medžiagų.

Paskirstymas

Transportas, sandėliavimas ir prekyba dar labiau didina energijos suvartojimą ir išmetamų teršalų kiekį.

Vartojimas

Tai, ką valgome, lemia skirtingų maisto produktų ir gamybos sistemų paklausą.

Atliekos

Išmestas maistas taip pat reiškia iššvaistytą žemę, vandenį, energiją ir išteklius.

~½

tinkamos gyventi žemės naudojama žemės ūkiui

~¼

pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų yra susiję su maistu

Tai apytiksliai pasaulio masto įverčiai. Rezultatai skiriasi priklausomai nuo ribų, gamybos sistemų ir metodikos.

Sekite pėdsaką

Mūsų mitybos poveikis aplinkai

Maisto produkto pėdsakas nėra vienas skaičius. Tai tarpusavyje susijęs klimato, žemės, vandens, biologinės įvairovės ir taršos poveikio per visą jo gyvavimo ciklą vaizdas.

Klimatas
Žemė
Vanduo
Biologinė įvairovė
Tarša
Klimatas

Maistas ir
Klimato kaita

Maisto produkto klimato pėdsaką gali sudaryti gyvulininkystė, metanas, azoto oksidas, trąšos, miškų naikinimas, žemės ūkio gamyba, perdirbimas ir transportavimas.

Kurie maisto produktai turi didžiausią klimato pėdsaką? Vidutiniškai aukščiausiai yra atrajotojų mėsa, nes žemės naudojimo pokyčiai, pašarai ir metanas gali susidėti į didelį pėdsaką. Transportas yra dalis istorijos, tačiau gamyba dažnai turi didesnę reikšmę.

Jautiena
60
Aviena
24
Sūris
21
Kiauliena
7
Vištiena
6
Kiaušiniai
4,5
Žuvis
4
Tofu
3
Pupelės
2
Žirniai
0,9
Grūdai
0,7

Iliustratyvūs pasaulio vidurkiai, pritaikyti iš Poore & Nemecek gyvavimo ciklo duomenų per „Our World in Data“. Gamybos metodai labai skiriasi.

Žemė

Maistas, žemės naudojimas
ir miškų naikinimas

Mūsų mitybai reikia žemės tiesiogiai vartojamiems augalams, gyvūnų pašarams auginti ir ganykloms. Gyvulininkystė gali pareikalauti daugiau žemės, nes ištekliai naudojami gyvūnams šerti, kol maistas pasiekia žmones.

Augalų auginimas

Augalai, auginami tiesiogiai žmonių maistui, pavyzdžiui, grūdai, daržovės, vaisiai ir ankštiniai.

Gyvūnų pašarai

Augalai, auginami ūkiniams gyvūnams šerti, kol jie tampa žmonių maisto tiekimo dalimi.

Ganymas

Pievos ir kitos teritorijos, naudojamos gyvūnams maistui auginti.

Kodėl žemė svarbi

Kai maisto gamyba plečiasi, gamta praranda erdvę

Vanduo

Maistas, vanduo ir
Gėlo vandens ištekliai

Maisto gamyba naudoja lietaus vandenį, drėkinimą ir vandenį gyvuliams. Jos poveikis priklauso ne tik nuo vandens kiekio, bet ir nuo to, iš kur jis gaunamas, vietinio vandens trūkumo ir to, kaip gamyba veikia vandens kokybę.

Vandens pėdsakas gali apimti žaliąjį vandenį iš lietaus, mėlynąjį vandenį, paimtą iš upių ar vandeningųjų sluoksnių, ir pilkąjį vandenį, naudojamą kaip taršos rodiklį. Augalas, užaugintas drėgname regione, gali turėti labai skirtingą vietinį poveikį nei tas pats augalas, drėkinamas vandens stokos regione.

Litrai kilogramui

Jautiena
15 415
Avys
10 412
Kiauliena
5 998
Sviestas
5 553
Sūris
5 060
Vištiena (broileris)
4 325
Kiaušiniai
3 300
Pienas
1 020
Riešutai
9 063
Ankštiniai
4 055
Ryžiai (laukai)
1 673
Javai
1 644
Kukurūzai
1 220
Daržovės
322
Bulvė
290
Biologinė įvairovė

Maisto gamyba ir biologinė įvairovė

Maisto paklausa gali pakeisti kraštovaizdį. Buveinių keitimas, miškų naikinimas, monokultūros, pesticidai ir intensyvus ganymas gali sumažinti gyvybės įvairovę ir atsparumą.

01

Maisto paklausa

Didėjant gyventojų skaičiui ir keičiantis mitybos įpročiams, reikia daugiau maisto.

02

Žemės ūkio plėtra

Vis daugiau žemės įtraukiama į žemdirbystę ir gyvulininkystę.

03

Buveinių nykimas

Miškai, pievos ir kitos natūralios buveinės paverčiamos žemės ūkio naudmenomis.

04

Spaudimas laukinei gamtai

Laukinė gamta netenka buveinių ir patiria didesnį spaudimą dėl žemės ūkio veiklos.

05

Biologinės įvairovės nykimas

Mažiau buveinių ir mažesnė gyvybės įvairovė gali susilpninti ekosistemų atsparumą.

Tarša

Žemės ūkis, tarša ir ekosistemos

Maisto gamyba priklauso nuo trąšų, pesticidų ir gyvulininkystės sistemų, tačiau šie veiksniai taip pat gali prisidėti prie taršos. Kai maistinės medžiagos, cheminės medžiagos ir gyvūnų atliekos iš žemės ūkio pasklinda į dirvožemį ir vandens telkinius, jie gali paveikti vandens kokybę ir vandens ekosistemas.

Trąšų nuotėkis

Azoto ir fosforo perteklius gali išplauti iš laukų į upes, ežerus ir požeminį vandenį, didindamas maistinių medžiagų taršą.

Mėšlas

Gyvulių mėšle yra maistinių medžiagų ir kitų teršalų. Netinkamai tvarkomas arba patekęs į vandens telkinius, jis gali prisidėti prie maistinių medžiagų taršos ir vandens užterštumo.

Pesticidai

Pesticidai gali patekti iš žemės ūkio laukų į dirvožemį ir vandenį per nuotėkį arba išplovimą, paveikdami vandens organizmus ir kitas ekosistemos dalis.

Eutrofikacija

Kai į vandens telkinį patenka per daug maistinių medžiagų, dumbliai ir vandens augalai gali pernelyg išaugti. Jų irimas gali sumažinti deguonies kiekį, sukurdamas sąlygas, kurios kenkia žuvims ir kitiems vandens gyvūnams.

Augalinis vs gyvūninis

Lyginamoji
mūsų mitybos poveikio aplinkai apžvalga

Mėsos vartojimo poveikis aplinkai:

Klimatas

Gyvūninės kilmės maistas paprastai turi didesnį išmetamųjų teršalų kiekį, ypač atrajotojų mėsa. Jautiena iš mėsinių galvijų bando vidutiniškai išmeta 99,48 kg CO₂e vienam kg, o ėriena ir aviena – vidutiniškai 39,72 kg CO₂e vienam kg. Naujausias FAO pasaulinis vertinimas rodo, kad 2023 m. gyvulininkystės išmetamųjų teršalų kiekis siekė 4,3 Gt CO₂e, todėl gyvulininkystė yra didžiausias atskiras žemės ūkio maisto sistemos išmetamųjų teršalų šaltinis.

Žemė

Gyvulininkystė užima maždaug 77 % pasaulio žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant ganyklas ir žemę, naudojamą pašarams auginti. Tačiau mėsa ir pieno produktai sudaro tik apie 40 % pasaulio baltymų ir 18 % kalorijų.

Vanduo

Gyvūninės kilmės maistui reikia vandens ne tik patiems gyvūnams, bet ir jų pašarams gaminti. FAO gyvulininkystės aplinkos vertinimo modelyje, vertinant gyvulininkystės vandens naudojimą, įtraukiamas geriamasis vanduo, techninis vanduo ir vanduo, naudojamas pašarinių augalų drėkinimui.

Biologinė įvairovė

Gyvulininkystė daro didelį spaudimą biologinei įvairovei dėl ganymo, pašarų gamybos, buveinių keitimo ir su tuo susijusio žemės naudojimo pokyčių. Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) nustato, kad pasaulinė maisto sistema yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis, o žemės ūkis kelia grėsmę 24 000 iš maždaug 28 000 rūšių, kurios, remiantis minėtu vertinimu, laikomos nykstančiomis.

Tarša

Gyvūnų auginimas sukuria papildomų taršos kelių per mėšlą, maistinių medžiagų nuotėkį, amoniako išmetimą, patogenus ir žemės ūkio chemines medžiagas. UNEP nurodo, kad gyvulininkystė yra teršalų, tokių kaip nitratai, patogenai, antibiotikai ir atsparumo antibiotikams genai, šaltinis.

Veganiškos mitybos nauda aplinkai:

Klimatas

Daugelis augalinės kilmės maisto produktų turi žymiai mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaką nei gyvūninės kilmės produktai. Poore ir Nemecek surinktame pasauliniame duomenų rinkinyje tofu vidutiniškai išmeta 3,16 kg CO₂ ekvivalento vienam kg, žirniai – 0,98 kg CO₂ ekvivalento vienam kg, o bulvės – 0,46 kg CO₂ ekvivalento vienam kg.

Žemė

Gaminant maistą tiesiogiai iš augalų paprastai reikia daug mažiau žemės nei gaminant gyvūninės kilmės maistą. Pavyzdžiui, pasaulinis vidutinis žemės naudojimo pėdsakas yra maždaug 3,52 m² vienam kg tofu, palyginti su 326,21 m² jautienai iš mėsinių galvijų bandų ir 369,81 m² ėrienai bei avienai.

Vanduo

Vandens poreikis tarp skirtingų augalų labai skiriasi, todėl ne kiekvienas augalinės kilmės maisto produktas turi mažą vandens pėdsaką. Tačiau daugelis augalinės kilmės maisto produktų turi mažesnį, pagal vandens trūkumą svertinį, vandens pėdsaką nei gyvūninės kilmės produktai. Šis matas ypač naudingas, nes jame atsižvelgiama į vandens trūkumo lygį toje vietoje, kur vyksta gamyba, o ne tiesiog skaičiuojami sunaudoto vandens litrai.

Biologinė įvairovė

Mažesni žemės poreikiai daugeliui augalinės kilmės maisto produktų gali sumažinti spaudimą paversti miškus, pievas ir kitas natūralias buveines žemės ūkio paskirties žeme. Tai sukuria didesnes galimybes natūralioms ekosistemoms išlikti nepaliestoms arba būti atkurtoms.

Tarša

Augalinės kilmės maisto gamyba paprastai sukuria mažiau taršos spaudimo nei gyvulininkyste pagrįsta maisto gamyba. Ji išvengia taršos kelių, tiesiogiai susijusių su gyvūnų laikymu, mėšlo saugojimu ir šalinimu bei gyvūninių atliekų tvarkymu.

Efektyvumas

Kodėl augalinis maistas pranoksta gyvūninius produktus

Gyvūnų auginimas maistui iš prigimties yra neefektyvus. Energijai judant aukštyn maisto grandine – nuo augalų prie gyvūnų, o paskui prie žmonių – didelė jos dalis prarandama šiame procese. Gyvūnams reikia didžiulių pašarų, vandens ir energijos kiekių, kad augtų, tačiau tik nedidelė šių sąnaudų dalis paverčiama valgoma mėsa, pienu ar kiaušiniais. Perėjimas prie tvarios mitybos pašalina šį nereikalingą išteklių praradimo sluoksnį, sumažindamas aplinkos apkrovą, kurią sukelia gyvūnų šėrimas pasėliais, kurie galėtų tiesiogiai maitinti žmones.

Dešimtmečius trukę moksliniai tyrimai parodė, kad gyvūninės kilmės baltymų gamyba sunaudoja žymiai daugiau energijos, žemės ir vandens nei augalinės kilmės alternatyvos. Pasėlių pavertimas gyvūnų pašarais, o vėliau mėsa lemia didelius neefektyvumus visoje maisto sistemoje. Priešingai, augalų auginimas tiesioginiam žmonių vartojimui leidžia mums protingiau ir tvariau naudoti žemės ūkio išteklius, pagaminant daugiau maisto su mažesnėmis sąnaudomis aplinkai.

Išvada aiški: augalinio maisto pavertimas gyvūniniais produktais yra daug energijos ir išteklių reikalaujantis procesas, dėl kurio efektyvumas prarandamas maždaug 10:1. Pasaulio gyventojų skaičiui toliau augant, šis neefektyvumas tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir moraline bei ekonomine problema. Perėjimas prie augalinės mitybos siūlo apčiuopiamą kelią išsaugoti žemę, sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir užtikrinti aprūpinimą maistu ateities kartoms. Riboto išteklių pasaulyje augalų pasirinkimas vietoj gyvūnų yra ne tik tvarus – tai būtina.

Teisingesnė maisto ateitis

Ar augalinė mityba gali padėti užtikrinti pasaulinį aprūpinimą maistu?

Pasaulio gyventojų skaičius sparčiai auga, o iki 2050 m. prognozuojama, kad jis pasieks 9 milijardus. Tuo pat metu besivystančiose šalyse didėjantis turtas ir besikeičiantys mitybos įpročiai skatina precedento neturintį mėsos ir pieno produktų poreikį. Patenkinti šią paklausą per pramoninę gyvulininkystę kainuoja brangiai: ji sunaudoja didžiulius vandens, žemės ir energijos kiekius, tuo pat metu išskirdama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, naikindama buveines ir keldama grėsmę biologinei įvairovei. Toks kelias nėra saugus nei planetai, nei žmonių visuomenei.

Mūsų maisto sistemų poveikis jau dabar stumia Žemę prie savo ribų. Vien gyvulininkystė reikšmingai prisideda prie klimato kaitos, azoto ciklo sutrikdymo bei dirvožemio ir vandens degradacijos. Be to, pramoninė mėsos ir pieno produktų gamyba sukuria didžiulius atliekų kiekius – įskaitant antibiotikus ir teršalus – kurie kenkia ekosistemoms ir kelia pavojų žmonių sveikatai. Tikrovė aiški: jei norime ir maisto saugumo, ir sveikos aplinkos, turime permąstyti, kas yra mūsų lėkštėse.

Perėjimas prie augalinės mitybos modelių yra akivaizdžiausias ir įgyvendinamiausias būdas spręsti šią problemą. Be to, augalinės mitybos sistemų pritaikymas lemtų daug didesnį bendrą maisto gamybos efektyvumą, nes vienam žemės, vandens ir energijos vienetui būtų galima pagaminti daugiau maistinių medžiagų. Pasauliniu mastu perėjimas prie augalinės mitybos yra ne tik morališkai teisingas sprendimas, bet ir būtina priemonė siekiant užtikrinti tvarią, atsparią ir sveiką ateitį žmonėms ir Žemei.

„Perėjimas prie augalinės mitybos gali padėti geriau išnaudoti žemę ir išteklius, prisidedant prie tvaresnės ir aprūpinimo maistu požiūriu saugesnės ateities.“

Naudingas skirtumas

Ar veganiška mityba
Automatiškai tvaru?

Ne

būtinai.

Veganiška ir tvari yra susijusios sąvokos, tačiau jos nėra sinonimai. Labai perdirbti maisto produktai, nereikalinga pakuotė, oru gabenami produktai, daug išteklių reikalaujantys augalai, monokultūros, per didelis vartojimas ir maisto švaistymas gali padidinti poveikį.

Tvaresnė mitybos schema paprastai orientuota į sveikus augalinius produktus, sezoninius pasirinkimus, kai tai praktiška, minimalų perdirbimą, ankštinius augalus, grūdus, daržoves, vaisius, tinkamą riešutų ir sėklų kiekį – ir mažiau atliekų.

Sąmoningas valgymas

Kaip padaryti veganizmą tvaresniu

Veganizmas tampa dar galingesnis, kai derinamas su apgalvotais ir sąmoningais maisto pasirinkimais. Šių paprastų žingsnių derinimas daro veganizmą sveikesnį jums ir tvaresnį planetai.

Piktograma

Rinkitės vietinius ir sezoninius produktus

Vietoje užaugintas maistas sumažina transporto išmetamų teršalų kiekį. Sezoniniai produktai yra šviežesni ir jiems auginti reikia mažiau išteklių.

Piktograma

Rinkitės tvariai užaugintus produktus

Hidroponinės daržovės ir inovatyviais metodais auginami pasėliai sunaudoja mažiau vandens, mažiau pesticidų ir mažiau žemės nei tradicinis ūkininkavimas.

Piktograma

Palaikykite naujus ūkininkavimo metodus

Vertikalus ūkininkavimas ir hidroponika leidžia užauginti daugiau maisto mažesnėse erdvėse, taupant išteklius.

Piktograma

Mažinkite maisto švaistymą

Pirkite tik tai, ko jums reikia, tinkamai laikykite maistą ir kompostuokite likučius, kad sumažintumėte atliekų kiekį namuose.

Praktinis tvaraus gyvenimo kontrolinis sąrašas

Ką gali padaryti asmenys?

1 / 9
✓ Į savo patiekalus įtraukite daugiau nesmulkintų augalinių maisto produktų
Šią savaitę išbandykite vieną naują augalinį patiekalą
Prieš eidami apsipirkti suplanuokite savo patiekalus
Prieš pirkdami daugiau maisto, sunaudokite likučius
Kai įmanoma, rinkitės sezoninius produktus
Dažniau rinkitės mažesnį poveikį aplinkai turinčius maisto produktus
Pakeiskite vieną gyvūninės kilmės patiekalą augaliniu variantu
Kai galite, sumažinkite nereikalingą maisto pakuočių kiekį
Prieš pirkdami daugiau maisto, patikrinkite savo šaldytuvą
JŪSŲ KELIONĖ PRASIDEDA ČIA

Pasiruošę pakeisti
Tavo gyvenimo būdą?

Atlikę keletą paprastų mitybos įpročių pakeitimų, galime gyventi sveikiau, tvariau ir padėti sukurti pasaulį, kuriame užuojauta ir gerumas rodomi visiems gyvūnams.

Kodėl tapti veganu?

Atraskite galingą naudą jūsų sveikatai, gyvūnams ir mūsų planetai.

Sveikas veganiškas dubuo su brokoliais, avinžirniais, kvinoja, avokadu ir šviežiomis žalumynėmis natūralioje šviesoje.

Kaip tapti veganu?

Žingsnis po žingsnio vedantis vadovas, padėsiantis perėjimą padaryti lengvą ir tvarų.

Kaip išlikti veganu?

Praktiniai patarimai, kaip veganizmą padaryti kasdienio gyvenimo dalimi.